Tu skaitai kasdien — soc. medijoje.
Visuose soc. tinkluose yra teksto, kurį skaityti sunku sustoti: niekada nežinai, koks bus kitas post’as — lyg suktum ruletę be pabaigos. Knygas esi išmokytas skaityti nuo pradžios iki pabaigos: su visom nuobodžiom dalim. Facebook’e tokio tipo įrašą būtum jau seniai išjungęs.
Knyga – tai krūva soc. medijos post’ų.
Neprivalai skaityti nuo pradžios iki pabaigos.
Dauguma knygų nevertos būti perskaitytos visos, tačiau tai nereiškia, kad jos bevertės.
Priimk tai ir ištrūksi iš skaitytojo bloko — naujos knygos nepradedi todėl, kad nepabaigei senos.
Mūsų mokykloje nemokė, kaip iš tiesų skaityti knygas. Teko ieškoti atsakymų pačiam. Knygoje “How to read a book” (taip, yra knyga apie tai, kaip skaityti knygas) sako, kad neturi žinoti visko tam, kad suprastum. Per daug faktų labiau kliūtis nei pagalba. Kasdien esi perkrautas informacijos, kurios nespėji suvirškinti: naujienų portalai, darbas ir kiti notification’ai. Neapsikrauk su knyga — neskaityk jos visos.
Jei vis dėlto nuspręsi kitaip, gali padaryti tai praleisdamas tik nereikalingus faktus. Nei viena knyga negali būti skaitoma vienu greičiu, nes kiekviena jų turi etapus, skirtus “užpildymui”. Jei vertini savo laiką, pasirink tinkamą skaitymo greitį. Jei yra temų, kurias išmanai – skaitai greičiau arba visai praleidi, jei yra svarbių dalių – skaitai lėčiau.
Knygos vertė nepriklauso nuo faktų kiekio, kuriuos sužinosi – ji priklauso nuo faktų, kuriuos panaudosi.
Skaityk knygą, kurios mintys jau tavo galvoje.
Man visuomet buvo sunku skaityti grožinę literatūrą – todėl skaičiau mažiau.
Dabar skaitau kasdien, nes dieną galvoju apie tą patį, ką skaitysiu vakare.
Paauglystėje esu perskaitęs Kyosaki’o knygą “Turtingas tėtis ir vargšas”, tačiau tuo metu mažai galvojau apie finansus. Nors knyga buvo pilna gairių, kad suformuočiau tinkamą požiūrį į pinigus, dirva buvo neparuošta. Kai perskaičiau tą pačią knygą 21-erių, mano požiūris pasikeitė negrįžtamai. Pradėjau domėtis verslu ir galiausiai sukūriau savąjį. Dabar bibliotekoje knygų ta tema vis daugiau, o skaityti tampa vis lengviau. Knygos tema, kuri jau tavo galvoje – ženklas, kad versti puslapius nebus kančia.
Kad užaugintum vaisius, turi paruošti dirvą darže.
Kad įsisavintum žinias, turi paruošti dirvą galvoje.
Versti save skaityti tai, kas nepatinka, tiesus kelias į “nei vienos knygos per metus”. Iš esmės knygos tarpusavyje susijusios, nes tos pačios temos autoriai remiasi vienas kito darbais: siūlo rekomendacijas ir cituoja vienas kitą. Tereikia sekti jų barstomais trupiniais. Kai skaitai apie tai, ką galvoji, galiausiai atrasi tai, apie ką galvosi ateityje. Pasirinktos knygos formuoja tavo požiūrį.
Jei ilgą laiką neskaitei, bet nori pradėti — rinkis knygas, kurių temos sutampa su tavo dabartinėmis veiklomis.
Įprasti skaityti knygas lengva taip pat, kaip facebook post’us
Gali skaityti gabalais: nuo vidurio ar pabaigos, paskrolinęs į viršų ar į apačią. Jei neįdomu, neskaityk – išjunk apps’ą.
Skaityti visą knygą nuo-iki gali tik įsitikinęs, kad ji atitiks tavo lūkesčius ir išpildys pažadą, kuris dažniausiai atspindėtas dar pavadinime. Kitu atveju gaišti laiką.
Kadangi soc. tinklai pasiekiami lengvai, susidaro įprotis tikrinti telefoną, kurį nešiojies visur. Knygų lengvai nepasinešiosi, todėl įpročio skaityti neturi. Aš šiuo metu esu pradėjęs 11 knygų ir tai nėra krūva palėpėje – kiekviena jų turi savo vietą. Stipriausias įpročius formuojantis dalykas pagal James Clear knygą “Atomic Habits” yra aplinka. Priimi tai, kad gali nepabaigti knygos, tuomet leidi sau skaityti visas nors ir atsitiktinai. Paskleidi jas per skirtingas namo vietas ir turi naują įprotį.
Dabar lieka pasirinkimas: imti telefoną ar knygą, kuri guli visai šalia. Abiem atvejais veiksmas tas pats: skaityti. Jei prieštarauji, nes skrolinti lengviau, paimk Kindle: tiek veiksmas, tiek pateikimo forma nuo šiol vienoda.
Jei skaitai soc. medijoje, nėra pasiteisinimo, kodėl neskaitai knygų.