Kad paklausytum muzikos, turėjai rasti bardačioke pasimetusi diską.
Kad perskaitytum knygą, turėjai eiti į biblioteką.
Kad sužinotum naujienas, turėjai prenumeruoti laikraštį.
Skirtingiems informacijos šaltiniams buvo reikalingi skirtingi fiziniai veiksmai.
Trumpai tariant, turėjai pakelti užpakalį.
Dabar žiūriu į žmogų iš šalies (aš visai ne išimtis) ir matau, kad informaciją jis kerta:
- Kai bėgioja
- Kai gamina valgyti
- Kai valgo
- Kai vairuoja
- Kai stovi parduotuvės eilėje
- arba bet kada kai galvoja, kad neturi ką veikti
Pripranti prie lengvai pasiekiamos informacijos ir pradedi jos klausytis fone: visada įjungtas televizorius, kompas ir telefonas. Nors atrodo, kad “čia tik dėl fono”, informacija visuomet veikia, kaip ta daina kurią niuniuoji nors nežinai, kur girdėjai
Kai grįžti iš klubo (ten kur žmonės šoka) ir lieki tyloje — spengia ausyse, nes kątik buvai triukšme.
Kai lieki tyloje po 3 podcast’ų iš eilės — irgi triukšmas, tik spengia mintyse.
Triukšmas nėra techno ritmas, miesto ar mokyklos šurmulys.
Informacijos perteklius yra toks pat triukšmas smegenims.
Naujausiais duomenimis (iš vieno mano klausomo youtuber’io video 🙂 ), žmogus vartoja apie 82 valandas skirtingo turinio per savaitę. Tai daugmaž 69 procentai laiko kuomet nemiegam!
Skaičiai priklauso nuo tyrimo tipo, šalies, apklaustų žmonių skaičiaus ir t.t., aš suprantu tai, bet daug nesigilinsim, nes tai nepakeis fakto, kad ryjam daugiau nei telpa.
Atrodo, kad gąsdinu, bet iš tiesų tik primenu tau ir šiuo atveju tikrai man pačiam, kad lygiai taip pat kaip skrandis talpina ribotą kiekį maisto, galva talpina ribotą kiekį informacijos.
Kodėl informacija toks patrauklus būdas užkišti savo dieną?
Visų pirma, nauja informacija skatina tavo smegenis išskirti keiksmažodžiu tapusį hormoną: dopaminą. Jis kuria malonumo ir progreso jausmą. Tačiau tavo smegenims nerūpi, kokia ta nauja informacija: kiek uždirba Kim Kardashian ar kad Vilniuje nukrito lėktuvas.
Smegenys labai galingas įrankis, tačiau veikia paprastai: Perskaitai antraštę > mintyse patikrini savo “archyvą” > jei informacija nauja > malonumas!
Ant šito iš pirmo žvilgsnio menko žmogaus trūkumo pastatyta visa soc. medijos imperija. Aš nelysiu į detalesnius mokslinius paaiškinimus, nes puikiai žinai, kad sustoti scroll’inti yra taip pat sunku kaip atsispirti skaniam tortui jei nuo sausio nusprendei sveikai maitintis. Nauja informacija lyg virusas.
Antra priežastis susijusi su tuo, kad atrakinti telefoną lengviau nei nueiti į biblioteką, tačiau tai vis vien reikalauja pastangų. Čia smegenys vėl veikia paprastai: “Jei reikia pastangų, reiškia kažką veikiu.”, net jei tai mygtukų paspaudimai.
Kuriasi iliuzija, kad vartodamas informaciją eini link tikslo. Kad ir ką nori nuveikti, ieškai apie tai informacijos ir jautiesi veiklus. Dėl to visus lengvai įtraukia kelionių video. Žiūri ir jautiesi pats keliaudamas, nors tavo pastangos apsiriboja tik spoksojimu į ekraną.
Realiai, apgaudinėji save.
Jei informacija neveda prie veiksmų, tai tik triukšmas!
Paliksiu atsakyti tau kelis klausimus:
Kas nutiks jei žiūrėsi “do-it-yourself” video, bet pats nieko nedarysi?
Kas nutiks jei daug skaitysi, bet nerašysi?
Kas nutiks jei daug valgysi, bet nesportuosi?
Tuo tarpu ateinančią savaitę aš sakau, kad nevartosiu papildomos informacijos fone. Tai reiškia, kad:
- Neklausysiu podcast’ų kol darau valgyti ir valgau
- Neklausysiu youtuber’ių, kol bėgioju
- Nejungsiu audioknygos, kol vairuoju
- Nescrollinsiu Instagrame, kol stoviu eilėje
Kviečiu prisijungti ir tave: sumažinkim triukšmą!