Per 4 dienas įveikiau 1200km motociklu. Pagrindinę kelionės dalį sudarė žvyrkeliai, pievos, laukai, pelkės ir miškai.
Prisiminiau seniai jaustą laisvę, kuomet galvoje tik 1 užduotis vienu laiko momentu.
Kasdien mane supa daugybė trikdžių, kurie išsitrynė tik pradėjus kelionę.
Neklausiau muzikos, podcast’o, netikrinau telefono — tiesiog važiavau.
Keliavome tryse, vedliu buvau ne aš, todėl galėjau tiesiog sekti ir tiesiogine to žodžio prasme užsiimti 1 užduotimi vienu metu.
Susidūriau su nesėkmėmis, griuvimais, kurių buvo nemažai, nes pirmą kartą keliauju tokį atstumą ir turiu sunkų motociklą – Yamaha XT660Z Tenere, kuris su bagažu sveria apie 230kg.
Griuvimai išblaškė. Neslėpsiu, jie rimtai sunervino! Tačiau priminė, kad esu eilinis šiuolaikinis žmogysta, kuris nori puikaus rezultato čia ir dabar. Susigyvenau su mintimi, kad nieko nemoku ir visą kelią analizavau savo vairavimo įgūdžius, stengiausi perprasti save ir techniką. Iš labai arti liečiau psichologiją ir fiziką.
Greičiausias kelias į nesėkmę: mąstymas, kad viską moki.
- Susimauk
- Susiimk
- Pasimokyk
- Nenustok kartoti
Dažnu atveju mes daug ŽINOME (iš youtube), tačiau nieko NEMOKAME (praktiškai).
Kvailys mokosi iš savo klaidų, o protingas mokosi iš kitų klaidų, todėl šiame pasaulyje nėra protingų žmonių🙂
Žinome kitų klaidas, sėkmės, triukus ir būdus, tačiau turime išmokti, t.y. suklysti, patys.
Tapau per daug pesimistiškas pasauliui. Kuomet mano bendrakeleiviai kelis kartus stojo padėti žmonėms kelyje, neturėjau minties, kad mums pavyks, tačiau pavyko ne kartą, o karma atsipirko su kaupu: mes sėkmingai ir saugiai įveikėme suplanuotą kelionę.
Priminimas man: “Kur dingo mano vaikiškas smalsumas ir noras padėti?” – Laikas jį susigrąžinti!
1200km moto:
- Vienas – žemyn
- Keturi – aukštyn
Motociklų pavaros ir mes parklupdami bei atsistodami dar stipresni!