Derėtis dėl 10 centų skirtumo galima tik tuomet, kai žinai, jog yra daugiau variantų.
Tačiau, kas bus jei pašalinsi pasirinkimus?
Keliavome su žmona Balio saloje ir ištroškome.
Pasiklausėme vandens buteliuko kainos kioskelyje, tačiau aplinkui buvo dar keli. Apvažiavome juos visus, grįžom atgal į pirmąjį – čia pigiausia vieta pirkti. Dabar išvydome jau kitą pardavėją, kuri pirštais parodė dar didesnę kainą.
Laiku nepriimti sprendimai gali kainuoti daugiau nei skirtumas tarp vandens buteliuko kainos — jie kainuoja energiją!
Energija – mūsų ir motorolerio, kuriam reikalingas kuras.
Važinėti mums patinka, tai atpirko vargą, tačiau pagrindinė mintis nekinta.
Ilgą laiką tarp savo svarbiausių 12-os klausimų (Feynmann stiliumi) esu pasižymėjęs “Kaip greičiau priimti sprendimus?”.
RINKDAMASIS batus, kompiuterį, maistą ar net karjeros kryptis STABDAU.
KAIP GREIČIAU PRIIMTI SPRENDIMUS?:
- Sumažink pasirinkimų skaičių. Rinkdamasis nekreipiu dėmesio į visus galimus variantus. Renkuosi tarp riboto skaičiaus.
- Nustatyk greito sprendimo kainą. Tai pinigų suma, kurią gali papildomai išleisti vardan greitesnio sprendimo.
- Apibrėžk laiko limitą. Ką pasirinktum, jei į tavo galvą būtų nukreiptas ginklas ir turėtum tik 60 sekundžių sprendimui priimti?
- Neskatink svarstymų, kol negali imti veiksmų. Nesidomėk apie 3D spausdintuvą, kol neatidėjai šiam pirkiniui pinigų.
Padidinto kiekio pasirinkimų pasaulis laiko mus prirakintus prie lentynų svarstant, kurį kečupą iš dvidešimties variantų mums pasirinkti.
Pasirinkimai gali būti sukurti pardavėjų arba net jūsų pačių, tačiau jie kainuoja tą patį dėmesį — energiją, kuri tuo metu negali būti nukreipta į svarbius veiksmus.
Kol galvoji, kokį 3D spausdintuvą ar kečupą pasirinkti – nieko negamini.
Visas mintis, žodžius ir pasirinkimus pranoksta veiksmas.
Pradėk veikti!
Knyga inspiracijai:
Barry Schwartz “Paradox of choice: why more is less”