Bėgau 3km.
15min truko kaip valanda.
Tačiau laikrodis vis vien muša vienodą skaičių sekundžių.
Mechaninis laikrodis – toks, kokį naudoji dabar, nėra itin senas išradimas.
Europoje jis buvo sukurtas tik apie 13 a. Para buvo padalinta į 24 dalis ir tuomet jis rodė tik valandas.
Tik 17 amžiuje Galilėjus sukūrė švytuoklę, dėl kurios tada atsirado minutinė rodyklė.
Po dar 100 metų laikrodis turėjo jau ir sekundinę rodyklę.
Galiausiai tik 19 a. laikrodis tapo prieinamas net žemesniajai klasei.
Laikrodį žmonės tuomet nešiojo grandinėle pririštą prie rūbų.
Tačiau kuris iš jų buvo pririštas?
Industrinė revoliucija paskatino laiko žymėjimą darbe.
Pirmą kartą 1769 metais gamykloje Anglijoje buvo įvesta laiko stebėjimo politika. Už vėlavimą, buvo mažinama alga.
Nuo tada niekas nepasikeitė: esi laiko įkaitas.
Prisimink paskutinį kartą, kai nežinojai, kiek valandų. Kaip tuomet jauteisi?
Nerimas, skubėjimas… Negali stabtelti ir apsidairyti aplink.
Kai nežinai, kiek valandų, bijai, kad iššvaistysi jas nieko neveikdamas. Turi žinoti laiką ir varyti! Išnaudoti kiekvieną sekundę.
Tokį pavyzdį rodo produktyvumo ir darbo kultūra:
- Greitas maistas
- Greiti pinigai
- Greiti pasiekimai
Tačiau žmonės tūkstančius metų gyveno nežinodami, kas yra greita. Ir tai nesutrukdė pastoviam progresui. Leonardas da Vinčis sukūrė savo šedevrus nežinodamas, kiek tuomet valandų, lygiai taip pat pasinėręs ir pristabdęs laiką, kaip tu užsiimdamas mėgstama veikla.
Gali valdyti, o ne būti valdomas, nes laikrodis – tik socialinis išradimas, kuris skatina ekonominį progresą.
Ekonomika nėra naudinga tau, kai jos kontekste kalbi apie laiką.
“Laikas — pinigai” lyg naujas “Tėve mūsų”.
Todėl laiką:
- Švaistai
- Taupai
- Leidi
Pamatinė bėda — žodžiai, kuriuos vartoji.
Pirmas žingsnis ištrūkti iš laiko pančių: keisti požiūrį. Būti čia ir dabar – sunkiausia užduotis šiuolaikiniam bėgime.
Kai susitinki su draugais ir sakai “leidžiu laiką”, skamba taip tarsi tai būtų išlaida ir netektis.
Kas nutiks jei pakeisi žodžius į “būnu su draugais”?