Perskaitysi per 3 minutes ir 53 sekundes.
7 val. ryto. Stoviu su pora draugų šalia kaimo bibliotekos durų. Ateina miego trūkumo paveikta darbuotoja — mes ją pralenkėm. Spragsim, kad greičiau įleistų.
Ką veiksiu?
Knygos neįdomu. Šiandien rūpi fishing’as — kelsiu levelį.
Gaudau žuvis kompo ekrane ir net levelio pakelt nespėjau, o biblioteka jau užsidaro. Laikas tiesiog garuoja ir maunu ant sūpynių, kur toliau aptarinėjam, kaip kiekvienam sekėsi ir koks planas kitai dienai.
Garantuoju, kad turi panašią istoriją apie kompiuterinius žaidimus vaikystėje. Tuo metu nei aš, nei tu negalėjai pilnai suvokti, ką ten darei ir ką iš to pasimokyti – tiesiog levelinaisi ir darei tai diena iš dienos.
Šiandien dienos šiek tiek skiriasi: dirbi, turi atsakomybių ir rūpesčių, kurie iš pirmo žvilgsnio neprilygsta rūpesčiui pakelti fishing’ą nuo 55 iki 56 lvl. Gali nervuotis kiek nori, kad iššvaistei vaikystę prie kompo ekrano ir kad tėvai tau kartojo, jog per mažai žaidei lauke — realiai, tau rūpėjo tik kompas.
Ir tai visiškai normalu: kompiuteriniai žaidimai įtraukia todėl, kad juose sureguliuotas iššūkis ir tavo įgūdžiai. Iš pradžių pagal aiškius nurodymus išmoksti valdyti žmogeliuką, po to gauni užduotis, kurios sunkėja palaipsniui ir tau visuomet nei per sunku, nei per lengva. Rezultatas pasiekiamas lengvais mygtuko paspaudimais čia ir dabar. Tuo pat metu turi aiškias ribas: ką gali ir ko negali daryti, visi misijų žingsniai išskaidyti mažais sukramtytais etapais.
Kai tik pabaigi mokyklą ir universitetą, supranti, kad buvai tokiame pačiame žaidime: išmokai rašyti, po to palaipsniui gavai užduotis. Visos jos padėtos ant lėkštutės, kiekviena dalis sukramtyta mažais etapais ir tau nereikia sukti galvos – greitai pasieki rezultatą įvertintą skaičiais lyg leveliais. Ir tik pradėjęs gyventi pats supranti, kad nebėra jokios motyvacijos, kuri tave vedė vaikystėje geiminti, baigti mokyklą ir univerą. Dabar gali viską: nebėra jokių ribų, questų, levelių ir pažymių.
Štai čia ir pastringi: ką dabar veikti?
Pastebėjau 3 lygius, kuriuose gali ką nors veikti:
- Žiūri, kaip kiti ką nors veikia virtualiame pasaulyje (Youtube video, kaip kiti žaidžia komp. žaidimus)
- Veiki virtualiame pasaulyje
- Veiki realiame pasaulyje
Lengviausia veikti 1 lygiu, kuomet net klaviatūros liesti nereikia: stebi kaip kiti žaidžia. Nieko nedarydamas tiesiog valgai dopaminą. Juokas juokais, tai vis labiau populiarėjantis laiko leidimo būdas.
Veikdamas 2 lygyje jautiesi gerai, nes neeikvoji savo fizinės energijos ir rezultato sieki tik mygtukų paspaudimais.
Į 3 lygį aš patekdavau tik tuomet, kai būdavau priverstas – užsidarydavo biblioteka. Suaugus kontrolės nebėra, gali žaisti visur ir visada.
Kai gali viską, pradeda atrodyti, kad nebegali nieko. Tuomet protas ir kūnas turi tendenciją ieškoti lengviausio galimo kelio ir grįžta į kompiuterinius žaidimus, kurie duoda aiškų tikslą ir lengvai pasiekiamą rezultatą — iliuziją, kad judi gyvenime į priekį.
Nenagrinėsiu atvejų, kai žaidimai yra poilsio priemonė, tačiau bet kokiu atveju judam netinkama kryptimi, kai realybėje nepritaikom pamokų išmoktų kompiuteriniuose žaidimuose. O iš jų ir, apskritai, iš mūsų pačių elgesio yra ką pasimokyti.
Kas skatina anksti ryte laukti prie bibliotekos durų, pralenkti visus jos darbuotojus ir be paliovos gaudyti žuvis kompo ekrane?
- Aiškiai užrašytas tikslas
- Vizualizuojamos svajonės
- Nenutrūkstamas kiekis veiklų
Pritaikykim pamokas realybėje
- Aiškiai užrašytas tikslas
Internetas pilnas taktikų, kaip levelintis Runescape ar pasiekti norimą rezultatą kitame žaidime. Tokiu pačiu principu internetas pilnas taktikų, kaip išmokti groti, kalbėti Ispaniškai ar 3D projektuoti.
Vienintelis trūkstamas ingridientas, dėl kurio nepavyksta pasiekti šių dalykų realybėje: tavo tikslai neužrašyti.
Kompiuteriniuose žaidimuose tikslai yra pasiekiami todėl, kad kiekvieną kartą grįžęs žaisti aiškiai matai, ką turi daryti: “nueik į Port Sarim miestą, pakalbėk su Amiru, kuriam reikia pagalbos, padėk jam sugauti žuvį ir gausi prizą.”
Šiandien rašiau savo Sausio mėnesio pasiekimus ir pastebėjau, kad dariau viską, ką buvau užsirašęs kaip pagrindinius savo Quest’us. Jie visuomet ant darbo stalo ir rodo man, kas svarbu, o kas ne. Ką turiu veikti šiandien ir kur mano dėmesys turi grįžti jei nuklysiu.
Taip, tai reikalauja energijos, tačiau principai tie patys: visuomet matyk savo tikslą juodu ant balto. Tik nepamiršk sau prizo!🙂
- Vizualizuojamos svajonės
Tenka pripažinti, anksčiau svajoti buvo lengviau. Kai nežaisdavom kompiuteriu bibliotekoje, bėgdavom į senelio rūsį, kuriame per visą sieną buvo užrašyta “RS klubas”. Būti ten neatsibosdavo, nes svaigdavom, ką darysim kitą dieną ir užsimerkus buvo matyti visos svajonės: ginklai, šarvai ir pinigai Runescape žaidime. Net eidamas miegoti aš matydavau, ko noriu. Visa galva buvo užpildyta svajonėmis, net nebūnant prie ekrano.
Tiki antgamtiniais dalykais ar ne, galiausiai pastebėsi, kad tai, apie ką daugiausia galvoji, galiausiai ir nutinka. Neskatinsiu pradėti svaigti apie skrydžius į mėnulį, tačiau įsivaizduoti save ten, kur nori būti – pirmas žingsnis į sėkmę.
Nori uždirbti daug pinigų? – matyk save kaip verslininką.
Nori pradėti sportuoti? – matyk save kaip sportininką.
Nori pasisekimo? – matyk save kaip sėkmingą žmogų.
- Nenutrūkstamas kiekis veiklų
Kompiuteriniai žaidimai nenusibosta, nes juose pilna papildomų misijų, quest’ų ir užduočių, kurios išlaiko tavo dėmesį labai ilgą laiką. Kad Runescape žaidime pakeltum visus galimus levelius iki 99, prireiks virš 900 monotoniškų žaidimo valandų. Mirsi iš nuobodulio, nebent karts nuo karto atliksi pašalines užduotis.
Jei užstrigai “darbas – namai, darbas – namai” režime, mirsi iš tokio pačio nuobodulio. Čia nebus 99 levelio, o per metus praleisi mažiausiai 1920 valandas.
Susitvarkyti su monotonija gali naudodamas papildomas neįpareigojančias užduotis – side quests. Šalia pagrindinio tikslo, kad ir koks jis bebūtų, turėk bent 3 papildomas užduotis, kurias nori pasiekti.
Sudėkim viską į aiškius žingsnius
- MAIN QUEST – Užsirašyk 1 trijų mėnesių tikslą (jei nepadarei to dar Sausio pradžioje)
- SIDE QUESTS – Pasirink ir užrašyk 3 papildomus tikslus, kuriuos įveikęs džiaugtumeisi, tačiau neliūdėtum net jei nepavyktų
- MOOD BOARD – Pasidaryk šių tikslų “Mood board”: Sudėk keletą paveikslėlių, kurie atspindi tavo tikslus ir atsispausdink juos, kad visuomet matytum savo siekius.
